- dunzgėti
- dunzgė́ti, dùnzga (duñzga), -ė́jo intr. Kv dundėti, bildėti: Važiuojant dùnzga J. Gurbe tartum kas duñzga Sb. Jojau per kiemelį, kiemelis dunzgė́jo JD567. Po kojelių žemė dunzgė́jo JD188. Už durų viduje dunzgėjo mašinos LzP. O kad aš audžiau plonas drobeles, vis staklužės dunzgė́jo JD350.
Dictionary of the Lithuanian Language.